Ne, aš dar nepagimdžiau. Toks pagrindinis atsakymas dabar sklinda iš mano lūpų, nes paskutiniosiomis savaitėmis visi tik to ir klausinėja: tai kada jau tu gimdysi? O aš juk niekur neskubu. Kai tik mažiukas sugalvos, kad jam laikas pasimatyti su mumis, tada ir pasiprašys į šį pasaulį. Ir aš jo neskubinu. Dar gerą savaitę galiu vaikščioti su dideliu pilvu. Beje, kai lauke oras ne toks karštas, tai ir miegu neblogai, ir vaikštau daug, ir šiaip jaučiuosi puikiai.
Tik va, vienas klausimas man vis kyla. Jau seniai norėjau jį iškelti ir su vyru vis apie tai padiskutuojam. Skaitau kartais "supermamų" forumą ar šiaip kokios draugės / pažįstamos pasigimdo vaikus, ir visos jos sutartinai tvirtina, kad vaikas - tai stebuklas. Bet jūs man paaiškinkit, kodėl čia toks stebuklas? Kad kiti žinduoliai gyvūnai išnešioja ir susilaukia palikuonių - tai ne stebuklas, o gamtos šauksmas. O jau jei žmogui gimsta mažas žmogeliukas, tai - jau stebuklas. Man kažkaip logiškai tai nesusisieja. Esam tokie pat žinduoliai, todėl ir vaikų gimimas yra lygiai toks pat natūralus dalykas. Bent jau mano tokia nuomonė.
Aišku, dabar jau gimdžiusios moteriškės gali pulti prieštarauti: neva, pagimdysiu, tada suprasiu. Bet aš tuo abejoju. Manau, viskas vyksta natūraliai. Ir nėra gyvenime jokių stebuklų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą