Štai ir atėjo pats baisiausias metas - snieguota ir baisiai šalta žiema. Nors sako, kad kuriuo metų laiku gimei, tą labiausiai ir mėgsti, bet mano atveju tai visiška netiesa. Nors ir gimiau žiemą, bet tai yra pats nemėgstamiausias sezonas. Ir niekaip nesuprantu žmonių, kurie laukia žiemos ir tuo metu net vyksta kur nors į kalnus, kad ten pamatytų dar daugiau sniego. Gerai, gali būti, kad žmonės, įsispyrę į slides, sportuoja, jaučia malonumą, bet prašau, mielieji, nepirškite man šio "malonumo".
Vakar ryte teko baisiai anksti keltis ir dar važiuoti į kitą Lietuvos kraštą. Mano akys tiesiog išsprogo, kai pažvelgiau per langą ir užmečiau akį į termometrą. -14C - tokios temperatūros mano protas nesupranta... Tuo labiau, kad vakare prieš eidama miegoti nemačiau pro langą sniego ir termometras dar rodė padorius skaičius. Net galvojau, kažin ką iš ryto apsivilkti - rudeninį paltuką ar vis dėlto traukti iš spintos kailinius. Ryte toks klausimas nebekilo, o kojos pačios nunešė prie spintos, kur vis dar kabėjo kailiniai.
Aišku, reikia džiaugtis tuo, kad šiemet taip ilgai gyvenom rudeniu ir neužsnigo viskas aplink dar lapkričio pirmomis dienomis. Bet tai nedžiugina vis tiek. Ir kai kas nors klausia, kas gali būti geriau už saulėtą dieną, spaudžiantį šaltuką ir pusnis sniego, aš atsakau - saulė ir karštis. :)
Šilto vakaro! Ryt įdėsiu savo savaitgalį kepto medaus torto nuotraukas. Taip, taip, vis tik kepiau jį. :) Išėjo ne visai toks, kokio norėjau, bet kaip pirmam kartui - tai puikiai. :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Et, o aš sakyčiau, kad nereikia nei rudens, nei žiemos... Visada galėtų būti šilta ir saulėta vasara. :)
AtsakytiPanaikinti