Skip that Christmas!

Kuo labiau artėja Kalėdos, tuo labiau nelaukiu šios šventės. Nesu tikinti, todėl Jėzaus gimtadienis man anokia šventė. Sakysit, žiemos saulėgrįža, trumpiausia diena. Na ir?? Man tai baisiausio liūdesio metas, kai taip tamsu, o ne džiaugsmas. Sakysit, kad tai šeimos šventė, kai visi susirenkam prie vieno stalo. Hmmm... tokios šeimos susirinkimo dienos - pietūs, vakarienės ir pan. - pas mus būna kas mėnesį, kai važiuojam pas tėvus. Tai kas yra Kalėdos? Laikas, kai nori - nenori, dovanoji artimiesiems dovanas? Apsivalgymo metas (juk Kūčios ir Kalėdos tai jau tikrai ne pasninko metas prie tokio nukrauto stalo)? Tai kas?

Skip'inam tą šventę! Visai nenoriu grūstis į parduotuves, kad nupirkčiau dovanas artimiesiems. Jie man ir taip brangūs, be dirbtinų dovanų. Vienintelis dalykas, kuris malonus širdžiai, tai visokių saldainių gaminimas ir šventinių meduolių, pyragų kepimas. :) Bet ir tam laiko pritrūksta...

Kiekvienais metais prieššventinis laikotarpis būna labai sunkus - visų darbų pabaiga, ataskaitų rengimas, kitų metų planų ruošimas... O šie metai dar sunkesni - jei anksčiau bent kiek aiškumo būdavo planuojant kitus metus, tai šiemet aiškumo absoliučiai jokio. Ir kas blogiausia, kad net nekyla rankos pabaigti tuos darbus, kurie nuveikti per šiuos metus. Rašau ataskaitas po kelias dienas, pasiūlymus rengiu dar ilgiau... O pagalvoti, kas bus kitais metais net bijau... Gal kai kuriais atvejais as per daug į viską ramiai reaguoju ir atsiriboju, bet kitu atveju turbūt papildyčiau išėjusių Anapus savo noru gretas...

Sunku... Atrodo, kad gerklėje įstrigęs tas slogus jausmas ir trūksta tik vienos kruopelės, kad mano kantrybė trūktų... Liūdna...