Jau savaitgalis ir vėl kapstausi receptų gausybėje, galvodama, ką reikės skanaus pagaminti. Kuo palepinti savo vyrą ir pačiai pasimėgauti šeštadienio popietę ar sekmadienio dieną. Gal šį savaitgalį jau nekepsiu torto, o gaminsiu, taip vadinamą, normalų maistą. :) Tiesa, ir taip jį gaminu, tortai tik pasismaginimui. Bet tokią (baisiai) šaltą savaitę išgyvenus norisi ko nors šilto, tiksliau, karšto. Todėl, nors ir nebūdama mėsos mėgėja, galvoju apie šiupininę sriubą. Ir dar apie gruzinišką chačiapuri. :)
O šį kartą pristatau savo praėjusios savaitės kūrinį - medaus tortą. Kepiau jį pirmą kartą ir tam reikėjo pakankamai didelio susikaupimo. Mano baba kepdavo nuostabų "Pensininką" (taip vadino medaus tortą), todėl pačiai pasiryžti tokį iškepti buvo sunku. Galvojau, kad man gali nepavykti ir... turbūt buvau beveik teisi. Na, neturėčiau savęs taip nuvertinti - kaip pirmam kartui, tai neblogai išėjo, bet tikrai ne toks burnoje tirpstantis, kaip keptas babos. :) Aišku, gal jei kepčiau jį kas savaitę, "atmuščiau" ranką ir po to išeitų toks pat gardus. Reikia pamąstyti apie tai. :)
Štai koks mano gražuolis išėjo. Viršų mango skiltelėmis papuošiau - visai saulėtas ir šiltas vaizdelis. :)
O kaip kepiau tortą? Ogi susiradau kažkur interneto glūdumoje receptą, kuris pasirodė ne toks jau sudėtingas. Ėmiau metalinį dubenį, įmušiau 3 kiaušinius, įbėriau cukraus (iš akies), gal kokį šaukštelį kepimo miltelių ir įpyliau 3 šaukštus dirbtinio medaus. Visa tai gerai išmaišiau ir uždėjau dubenėlį ant puodo, kuriame virė vanduo. Tokioje garų pirtyje kaitinau tešlą. Maišiau, maišiau, kaitinau, kaitinau... Tik nežinojau, kiek laiko reikia tokią procedūrą atlikti. Puslapyje, iš kurio ėmiau receptą, parašyta, kad kaitinti reikia, kol masės tūris padidės tris kartus. Kituose receptuose išvis nerašo laiko, kiek kaitinti... Todėl pasikliovau nuojauta ir kai jau tos tešlos kiekis gerokai padidėjo, tai ir nebekaitinau.
Masę palikau atvėsti. Tuo metu maišiau kremą - paėmiau pačios riebiausios (40 proc.) grietinės, įbėriau cukraus, įspaudžiau citrinos sulčių ir gerai išplakiau. Baigta!
Taigi, tešlą maišom toliau. Į vėstančią masę bėriau miltus. Maišiau, vėl bėriau, o galiausiai minkiau, kočiojau ir orkaitėje kepiau "blynus". Tiesa, kai kurių nesubadžiau šakute, tai gal per daug pakilo. :)
Taigi, prisikepiau blynų ir, kai jie atvėso, tepiau kremu. Kremo reikia nemažai, nes maniškio gal ir pritrūko - kiek susigėrė, kiek kažkur išbėgo, kad jo neužteko, jog "padai" kai reikiant sudrėktų. Bet štai, koks tas mano tortas.
Et, visai neblogas tas tortas buvo. :) Ir kolegei gabaliuką nunešiau. Sakė, skanus. Ir vyras (visai ne saldumynų mėgėjas) gyrė. :)
O žinot, koks dar iššūkis manės laukia? Noriu pasigaminti "Kuršėnų" vyniotinio. Gal kas turit receptuką? Nes iš tiesų tai superinis toks vyniotinis parduodamas Maximoje. Aišku, sudėties ten geriau neskaityti, bet jei būna šviežias, tai burnoje tirpsta. Mmmmmm..... Kažin, kaip tokį pasigaminti??....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą