Pirmadienis...

Savaitgalis per trumpas, kompiuteris per lėtas, miego per mažai, debesų danguje per daug... Toks buvo pirmadienio rytas...

Savaitė prasidėjo ne itin džiaugsmingai, bet tikiuosi, kad įsibėgėjusi ji bus kitokia. Nes pirmadienį paspaudėme mūsų gyvenimo mygtuką, kuris kaip tikimės, duos geriausius rezultatus, užaugins skaniausius ir saldžiausius vaisius, nuves prie plačiausio kelio... :)

Viltis... tai dabar yra mano maistas ir didžiausias vaistas nuo žiemos liūdesio. Kažkodėl galvoju, kad visai jau nebeilgai teks liūdėti. Baigėsi taupymo metas, nes likimo pirštas taip pat paspaudė mygtuką - štai ir dega ta šviesa tunelio gale. Net tada ji dega, kai išeini į gatvę ir matai vien juodai apsirengusius žmones ir liūdnus jų veidus... Kai matai plikus, nė vieno menko lapelio nebeturinčius medžius... Kai pažvelgi į dangų ir matai tik pilką lyg pūkinį apklotą... Kai jauti šalčio gėlimą pirštų galiukuose... Kai jauti aplinkinių žmonių niūrią nuotaiką ir pavydą...

Bet netrukus viskas bus kitaip. Ateis saulės diena. Pati geriausia diena, kuri bus ilga kaip šimtmečiai.