Man reikia saulės....

Kasmet kartu su pirmais krintančiais nuo medžių lapais atverčiu naują, sunkų ir kone juodą gyvenimo lapą, kai norisi tiesiog sėdėti įsisupus į šiltą antklodę, rankose laikyti puodelį arbatos ir svajoti apie tai, kaip būtų gera mėgautis ryškiais saulės spinduliais. Rudenį ir žiemą, rodos, visai galėčiau nelipti iš lovos ar (geriausia) kaip meška užmigti žiemos miegu.

Šiame bloge noriu pasidalinti savo mintimis, kurios plūste plūsta kiekvieną šaltą rudeninį rytą, niūrią dieną ir tamsų vakarą. Jei jaučiatės taip pat, esate mielai laukiami čia. :)