Ką gi, bandau dar kartą atnaujinti savo blogo rašymą. Jau nebesuskaičiuosiu, kiek kartų bandžiau vėl pradėti rašyti, bet vis, atidariusi pranešimo rašymo langą, sustodavau. Kaip jau esu rašiusi, svarbiausia, tas pirmas parašytas sakinys, o po to žodžiai liejasi kaip iš gausybės rago. Bet va, tas pirmas sakinys ir nesusiregzdavo...
Atrodo, per tuos beveik metus mano gyvenimas ir pasikeitė, ir visai nepasikeitė. Taip, įvykių ir jausmų būta visokių, bet dirbu tą patį darbą, gyvenu tame pačiame uostamiestyje ir (bent jau kol kas) tame pačiame bute. [Beje, nukrypsiu į šoną, bet jei kas žinote nuomojamą 2-3 kambarių butą Klaipėdoje, mielai laukčiau Jūsų žinutės.] :)
Kita vertus, mūsų šeimos gyvenime jau už kelių mėnesių įvyks tikras perversmas - mes laukiam mažylio, kuris, dabar man rašant, intensyviai bando įspirti man į šonkaulius. :) Ir laukiu tos naujo šeimos nario atsiradimo akimirkos, ir bijau... Atrodo, kad tas gimsiantis vaikelis bus toks mažas ir trapus, kad bus baisu jį ir ant rankų paimti. O kaip dar reikės jį tokį mažuliuką aprengti? O kaip žinoti, ko jis norės paprašyti verkdamas?
Šiuo metu dar kyla daug klausimų, bet tikiuosi, kad per likusius tris mėnesius, kol laukiam mažylio, rasiu atsakymus bent į didžiąją dalį tų kylančių klausimų. Ir, žinoma, tikiuosi, kad kiti atsakymai ateis, kai prasidės mūsų didžioji vaiko auginimo patirtis. :)
Nenoriu paversti šio blogo jaunos mamytės dienoraščiu, nenoriu ir kad jis taptų kokiu maisto blogu. Tiesiog tegul tai būna mano minčių vieta, kur dabar, tikiuosi, sugrįšiu dažniau.
Iki susirašymo netrukus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą